pratrinti

pratrinti
pratrìnti, pràtrina, pratrýnė tr. 1. N, Š, LL183, Rtr, 1 trinant pradilinti, prakiurinti: Pratrintà vieta NdŽ. Pràtrini ir andarokus bešukuodamas linus Adm. Eidami mokyklė[je] tie vaikai tankiausia pràtrina rankovę arba kelnių užpakalėlį Skrb. Megztinis da i geras, tik alkūnės pratrìntos Zr. | refl. Š, 1 Driskiaus trinyčių alkūnės prasitrynė J.Jabl. Kostiumas sveikas, alkūnės prastrindavo Šmn. Ties susegimu audeklas jau prastrýnęs Švnč. 2. K, 1 trinant iki žaizdos nugraužti: Kad pràtrena ranką, tad peršti J. Batas koją pratrýnė Ds. Pratrýdavo pakinktai [arkliui] kaklą, tie gumbučiai rasdavosi Snt. Verkė mano panytėlė, kad pratrýnė kinką (d.) Grž. | refl. tr., intr. NdŽ: Aš sopagu koją prasitrýniau K. Jis jodamas subinę prasitrýnęs KII360. Jeigu nugarą [paršas] biskį prasitrýnęs, – ir atgal [grąžina] Snt. Tos [pakulinės], paklodės ogi tai kai apynaujės, o jas sušlampi, tai rankos kruvinai prasìtrina [skalbiant] Slm.trinant, kasant padaryti (žaizdą): Nuo kasymosi apie uodegą būna pratrintų žaizdų . | refl.: Besikasant prasitrynė žaizda 1. 3. NdŽ trinant pravalyti, prakrapštyti (akis): Kelies, pratriñ' akis, daboj – saulė per du sprindžiu Ml. Ji pratrina dar miegūstas akis ir, merkdamasi nuo šviesos, smalsiai stebi Eleną . ^ Akių nepratrynęs į ėdalą lenda KrvP(Pv). | refl. tr.: Prasitrýniau akis, pasimuisčiau i žiūriu pro kampą Snt. Prasitrynė Bauba akis: negi iš tikrųjų vaikai būtų? K.Bor. Prasitrynė vaikinas akis, kad nusibodėtų nesmagių reginių, ir ėjo sau toliau LzP. ^ Akių neprasitrynęs, saulės nematysi LTR(Zp). 4. prk. pralavinti, pramokslinti: Jis pratrýtas žmogus Stak. Pratrintųjų žmonių daroma visa ir kitose draugijose Vaižg. Ana jau yra biškį pratrintà, algą didžiausią ema End. Kad ir bandė pamažu pratrinti, supažindinti, paaiškinti, bet ne per dieną to pasiekiama M.Katil. | refl. Š, 1, Dbk: O aš šiek tiek jau buvau prasitrýnęs, keturių skyrių Žg. Tas kriaučius buvo prasitrýnęs Slm. Kontoro[je] dirba, tai biškį prasitrýnė, o teipgi nė kalbos, nė nieko Mžš. Tarp žmonių prasitrýnė, amato išmoko Jnš. Dabar jau žmonys yr prasitrýnę, i mokytų daugiau Sd. Kiti gi lietuvinykai, kurie po vidutiniosias mokslinyčias ben kiek prasitrýnė, visgi lietuviško kalbomokslio niekur nesimokė APhI84(A.Baran). 5. 1, Ml grumdant šiek tiek išskalbti, pragrumdyti, pamazgoti: Pratrýniau kokį marškinį, nieko aš te nevelėju Klt. Kada anksčiau atvažiuoja [marti], kiek pràtrina mergaitėm sukneles Mžš. | refl. tr., intr.: Suknikę kokią, nosinę numie prasìtrina, o taip viską neša i skalbyklą Krš. Šiš prasitrýsi, i šiš – ka daug turėsi [skalbimo] Rsn. Reiks kvartukai prasitrìnt – vakar išsipuišino Mžš. Prasitrýniau loskutą ir džiovinu Ign. 6. bent kiek supjauti, sukapoti: Vaikai, a, vaikai! Užtenka drybsot, bėkit žalajai šiaudų pratrinkit! J.Balt. 7. refl. tr. Pnm trinant kiek išsilukštenti: Prasìtrini žalių varpų, išsipūkštai ir valgai Kp. Laukuos prastrýnė rugių valgyt Sl. 8. kiek sutrinti, susmulkinti: Pratrìnk kanapius užbalinti barščiams J. Reik taboko pratrinti Šts.NdŽ kiek nugrūsti, sumalti: Prablokšdavo kviečių, šeimynai pratrìndavo i virdavo grucės Žlp. | refl. tr.: Su savo girnom prasitrynėm kviečių Ėr. Naktį prasitrìndavom miltų Grd. 9. kiek iškulti: Pratrìnk kiek šviežių miežių ragaišiui Ėr. | refl. tr.: Prasitryniau su ruliu šiaudų pakratam Rm. Prasìtrinam su ruliu rugių, ir yra duonai Ėr. 10. NdŽ, 1 pravažinėti, praminti (kelią, taką): Gera važiuot pratrìntu keliu Rod. Pratrìnta mašinų – praeit galima Jz. Jau kelią baigia pratrìnt Sv. Kelelis vinguriavo tarp krūmų nelabai tepratrintas, vietomis beveik visai išnykdamas V.Myk-Put. | refl. NdŽ: Tie keliai mažu kiek prasitrỹs Jrb. Gal prastriñs keliai Klt. 11. šiek tiek pavyti (šeivas): Nors šeivas pràtrina, visgi man greičiau, nereikia gaišt Skdt. | refl. tr.: Aš pati šeivų prastrìnsiu Užp. 12. pragardinti, pramesti (riebalais): Tenai gerai valgina: pratrìnta batviniai Ad. Šiandie pratrýniau taukagaliais puodą, tai mano šeimyna jau kitep pavalgė Prng. Su taukais pratrìntas viralas Rod. 13. refl. prk. prasigyventi: Prasitrýnė anuodu, o i mašiną nusipirko Pln. 14. refl. LL183, NdŽ, 1 nieko neveikiant prabūti, prasistumdyti, praslampinėti: Namuose parvasar prastrýniau ir duonos žiemai neažsidirbau Ktk. Šituos metus namie prastrýnė, niekur tarnaut nebėjo Dbk. Musėt teip i prasitrýnė visą dieną be darbo Vad. Praskrapštė, prastrýnė visą pusdienį Tr. Nuo Naujų metų lig Ažugavėnių tėvas su sūnu prasitrýnė (menkai dirbo) po klojimą Skrb. Per dieną prasitrýniau ir nieko nenuveikiau Mrj. Pusę metų išsirgo, dar pusę prasitrýnė sanitorijo[je] Rdn. Par šalčius tris dienas numie prasitrìnsias – gerai Krš. Telšiūse dvi savaiti prasìtrena, žemaitiškai nebmoka (juok.) Pvn.pragulėti, prasivolioti: Prasitrýnė tėvas pasžiem an pečiaus, nė pantelio nesusukė Ds. Porą savaičių prasitrynė lovoje, bet apsiėjo be gydytojo J.Avyž. 15. refl. intr., tr. šiaip taip pragyventi, prabūti: Ituos metelius šep tep prastrìnsim, o kitais – kap Dievulis duos Rod. Dienelė per dienelę, meteliai per metelius – šep tep prastrìnsim sa buitelę (ps.) Rod. Prastrýt be kariuominės metus mokėj[o], paskun paėmė Drsk. Daug metų jam teko prasitrinti Varlinėje, laukiant geresnių laikų M.Katil. | Nag ana visą amžių tarp ponų prastrýnė Antz. 16. refl. NdŽ pralįsti, prasibrauti, įsigrūsti: Mes su Roku skubiai prasitrinam į darbininkų tarpą ir tenai pranykstam J.Bil. 17. refl. praeiti, praslinkti (apie laiką): Paki pastatis, tai dar ir prastriñs kiek laiko Pv.
◊ akìs prasitrìnti
1. prasimokslinti, prasilavinti: Akès prasitrýnęs yra, teinie dirbti Krš. Gerai, gerai, kad varai į mokslą. Tegu prasitrina akis vaikai A.Vencl. Bet visgi, tėtušėli, reikėtų, kad ir mūsų vaikas biskį prasitrintų akis LzP. Turim iš ko, tai norim, kad visi vaikai akis prasitrintų .
2. įgauti tikrą supratimą, praregėti: Pratrinkies akis, griešnykai! O prisiveizėk sau, ką tu darai! P.
akìs pratrìnti (kam)
1. 1 šiek tiek išmokslinti, pralavinti: Juk ne kas kitas, tik Petras ir jai pratrynė akis. Jis išmokė ją skaityti ir raštą suvokti V.Myk-Put. Dauguma žmonių čia nuo amžių svajojo savo vaikus bent kiek pamokyti, pratrinti jiems akis J.Marc. Maniau, pratrynęs berniokui akis, perduosiu jam savo ūkį P.Vaičiūn.
2. padėti suprasti: Aš menkas žmogus ir tamsus, bet kuopos vado žodžiai man pratrynė akis: nieko nėra gražesnio kaip žūti už Lietuvą! V.Bub.
3. įgauti tikrą supratimą, praregėti: Lietuviai ėmė akis pratrinti ir dairytiesi apie savo būvį A1884,2. Ne, tas milijonas dar nėra visai akių pratrynęs, dar jie klaidžioja tamsumoj J.Bil.
tãką pratrìnti sudaryti palankias sąlygas kokiam nors tikslui pasiekti: Taip darydami jūs pratrinsite taką naujam mūsų kampe gyvenimui A1884,262.
\ trinti; aptrinti; atitrinti; datrinti; įtrinti; ištrinti; nutrinti; patrinti; parsitrinti; pertrinti; pietrinti; pratrinti; pritrinti; raztrinti; sutrinti; užtrinti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужна курсовая?

Look at other dictionaries:

  • pratrinti — pratri̇̀nti vksm. Pratrýnė põpierių su trintukù …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • pratrynimas — pratrynìmas sm. (2) DŽ, pratrynimas (1) KI114 1. KI114, LL191 → pratrinti 1. refl. KI114. ║ refl. prasitrynusi vieta: Pastebėjus [etektros prietaisų laidų] prasitrynimus užvynioti izoliacine juosta rš. 2. NdŽ nuotryna: Pratrynimas bulių Q1 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pertrinti — tr. KŽ; SD1141 1. N, KI320, NdŽ trinant per sietelį sumaigyti, paversti vientisa mase: Gaminant vaisių tyres, žaliava pertrinama DŽ1. Uogoms pertrinti vartojami tankesni sieteliai – dažniausiai ašutiniai rš. Pomidorai nuplikomi, nulupami ir… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pragrūsti — 3 pragrūsti tr. 1. kiek pratrinti, pramalti: Grucės, kanapių pragrūsk J. Reik druską pragrūsti – visa kaip stulpas sukibusi Užv. ║ trinant sugadinti: Nepragrūsk varinio, tep smarkiai grūsdamas košę Šil. 2. prk. prakišti, prastumti: Buržuaziniai… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aptrinti — aptrìnti, àptrina, aptrynė tr. K, Š, Rtr, NdŽ, KŽ; MŽ, LL194 1. N kuo nors kiek patrinti, pabrūžinti: Aptrydavo su tuo akmenaičiu, ir neskaudėdavo smilkminiai Pgg. Karpą reik su silkės akimis aptrinti ir tas akis po ugnies pamesti, tad, sako,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atitrinti — atitrìnti, atìtrina, atitrynė tr. KŽ, DŽ1, atatrìnti Š, Žl; RtŽ trinant atgaivinti: Atitrynė, dar atgaivino brolį Dr. Ta buvo nuslabnėjusi, stingo čia žemėn – Kazė tik beatitrynė Trk. Sako, vieną dieną buvo nublogęs, subėgo i Norkų šeimyna,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • datrinti — ×datrìnti, dàtrina, datrynė (hibr.) tr. 1. privarginti, nukamuoti: Man ir dàtrina tie darbai Ds. 2. įkyrėti priekaištais, užgraužti: Datrynė ana visus LTR(Ds). trinti; aptrinti; atitrinti; datrinti; įtrinti; ištri …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išmalti — išmalti, ìšmala, ìšmalė 1. tr. sumalti kokį kiekį: Tuodu vyrai po puspūrį turėdavo išmalt Skr. Aguonų liuob išmals pri košei Šts. Aš neturėjau kartelės (leidimo maltis), buvau išmalęs (kiek buvo leista, sumalęs) Šts. Išmalė gerai (dukart… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • ištrinti — ištrìnti, ištrìna (ìštrena), ištrynė tr. K, Š, Rtr, KŽ; Q63, R, MŽ, M, L 1. Klt trinant ištepti: Svogūnu ìštrini duonkubilį, ka skonis jau būtų Šln. Akmenim diečką kopūstam iššutina, medum ìštrina Klt. Ištrìnti grindis vašku DŽ1. Degutu… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išėsti — tr. K; SD412, R43 1. viską ar visus suėsti: Kiaulė įpuolus išėdė tešlą Š. Žvirblis dideliai supyko, kai visus vaikus lapė išėdė Slnt. Galvijai išėdė mūsų burokus Ds. Jis (lokys) avilius išardo ir korius išėda Blv. | refl.: Ganykla teip išsiėdė… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”